grubnagis

grubnãgis, -ė smob. (2) K ištižęs, nevikrus, grubių pirštų žmogus: Tą žmogų, kuris, dirbdamas ką, dirba negyvai, vadina grubnagiù Jsv. Ką tas grubnãgis paims, tai vis šį tą turi sugadinti Ssk. Koks tu grubnãgis – ką paimi, tas krinta iš nagų Skr. Jis toks grubnagis, kad nuo aslos adatos negali paimti Rs. Ta grubnãgė vėl sudaužė lėkštę Lkv.